Vilnius – akmens ir garo miestas

Prieš imdamas į rankas Andriaus Tapino knygą „Vilko valanda“ buvau gerokai skeptiškas. Dėl trijų priežasčių. Pirmiausia, iš tų ištraukų, kurias skaičiau internete, susidarė įspūdis, kad knyga parašyta klampiu ir „sunkiai skaitomu“ stiliumi. Antra – anksčiau labai smagiai skaitęs fantastiką, dabar jau kelias knygas numečiau į kampą („tokio šlamšto tikrai neskaitysiu“). Ir trečia – ugi pirma A. Tapino knyga, ugi pirmas Lietuviškas stimpanko* romanas – tai argi gali būti gerai. Nuogąstavimai nepasitvirtino. Knyga skaitosi lengvai, į kampą mesti nereikėjo. Prie ko prikibti, žinoma, yra daug – ir kai kurie personažai (pvz. Masalskis) neišvystyti, kiti gerokai šabloniški, kai kurios intrigos lengvai atspėjamos ir t.t. Bet aš ne apie tai. Geriau pakalbam apie tai, koks Vilnius fantastiniame romane?

 Taigi, A. Tapinas pačiumpa 20 a. pradžios Vilnių ir jį sukryžmina su high-tech garo technologijomis (tai ir yra stimpankas – steempunk). Tad po Vilnių ir šlaistosi mechaninės žiurkės, trankosi garo karietos, maskatuojasi dirižabliai, kepėstuoja alchemikai. „Vilko valandoje“ Vilniaus rajonai gerai atitinka tiek istorinius faktus, tiek dabarties realijas. A. Tapinas nepatingėjo ir iškapstė pakankamai įdomių faktų. Pvz., dirižablių uostas vadinamas Viščigavu. Draugas gūglas, apie tai paklausus, nepasako nieko. O vat ir teisgingai daro, nes kalba eina apie lenktynių aikštę (“pole wyscigowe”), kurioje buvo hipodromas ir ten iš tikro leidosi pirmasis lėktuvas, atskridęs į Vilnių (http://mylimasvilnius.wordpress.com/2009/07/03/ats-vilniaus-hipodromas/). Tiesa, „Vilko valandoje“ hipodromas, tapęs dirižablių uostu, permestas į kitą Neries pusę, maždaug į Žirmūnus, nors turėtų būti tarp Antakalnio ir Saulėtekio.

Grubiai perbėkime per kitus įdomesnius garinio Vilniaus rajonus:

• Žvėrynas, anot A. Tapino, „labiausiai atsiskleisdavo ilgais ir tvankiais vasaros vakarais. Tada gyvenimas čia, regis, visai sustodavo, bet niekas nepageidavo, kad jis bėgtų greičiau.“ (http://www.vilkovalanda.lt/gido-irasas/zverynas.26/). Kiek teko eiti per Žvėryną tvankiais vakarais, pakankamai panašu.
• Garmiestį, pramoninį Vilniaus rajoną, autorius įkurdina ties dabartinių Šnipiškių ir Žirmūnų sandūra, gal užgriebia ir Šiaurės miestelio gabalą. Šiuo metu ten pramonės sunkoka būtų rasti, Žirmūnuose jos ir istoriškai nebuvo, bet va Šnipiškės – kitas reikalas. Buvęs keramikos pramonės rajonas, neatsitiktinai turbūt ir elektrinė atsidūrė ten. Nors man asmeniškai Naujamiestis labiau pramonės rajonas, bet pirmiausia dėl sovietinių pramoninių monstrų.
• Bėdos – kriminaliniu gyvenimu pagarsėjęs Vilniaus rajonas. Geriau ten neiti. A. Tapinas jį įkurdina už baltųjų Pohuliankos stulpų, dabartiniame Naujamiestyje, Savanorių prospekto apylinkėse. Liaudyje vadinamoje „Krasnuchoje“. Hmmm... Kaip sakė viena pažįstama, gyvenanti Naujininkuose: „Ai, Naujanai normaliai, jei žinai kada ir kur neiti, nieko nenutiks. Va geriau po krasnuchą pavaikščiok“...

Taigi pakankamai gražu viskas. Yra ir kitų sutapimų – miesto tvarkdariai įsikūrė Sluškų rūmuose, ten ir kalėjimas. Ir kalėjimas („Citadelė nr. 14“) ten buvo ir istoriškai. Vilniaus žiemos uostelis su net vienu laivu dabartiniame pasaulyje yra Žirmūnuose. A. Tapinas ten įkurdina Dokus, nenusisekusį Vilniaus laivybos projektą.

Gaila, žinoma, kad ne visi rajonai susilaukė pakankamo dėmesio. Pvz., Antokolis (dabartinis Antakalnis) – iš viso užmirštas, bet knyga yra knyga, visko vis vien nesudėsi.

Įdomiai elgiamasi ir su Vilnaus asmenybėmis. Kai kurios istorinės asmenybės – J. Basanavičius, P. Vileišis ir kt. įgauna naujų funkcijų ir veikia romane. Dar įdomiau, kad kai kurios dabartinės Vilniaus personos ten irgi yra – Roželė (romane vadinama Bėdų Rože), Solomonas („Vilko valandoje“ - tepliotojas Solomonas Kleinas, beje, nemokantis rašyti :). Ne mažiau įdomūs personažai – vingriai. Tai žmogeliai, kurių profesija – saugiai nuvesti, parvesti ir pan. žmones, kurie užsinorėjo pavaikščioti po Bėdas. Istoriškai apie tokius vingrius nieko nežinau (gal žinių spragos, nenustebčiau), tačiau faktas, kad Vilniuje tikrai veikė žydai agentai, padėjėjai, vedliai – faktoriai. Pakankamai panašu? Dar vienas niuansas – A. Tapino Vilniuje už kiekvieno kampo kyšo carinės Rusijos** agentų ausys. Bijau, kad pakrauptume sužinoję, kiek šiuo metu necarinės Rusijos ausų yra Lietuvoje.

Tataigi, reziumuojant – A. Tapino stimpankinis Vilnius – pakankamai istoriškas, pakankamai įdomus ir pakankamai šviesus, nors turėtų būti garo ir suodžių užgultas pramoninis miestas.

Antanas

Aplankykite mus Facebook

* po to paaiškinsiu, kas tai yra. Jei nenorit laukti - http://www.vilkovalanda.lt/puslapis/kas-yra-stimpankas.59/

** Vilnius „Vilko valandoje“ – laisvasis Alijanso miestas, nepriklausantis Rusijai.

Kaip sardinė ieškojo vandens

Turbūt niekam ne paslaptis, kad sardinės - tai tokios žuvys. Va maždaug tokios: 

Matyt, nelabai protingos, nes dažnai atsiduria aliejuje. Bet sardinė taip pat yra ir fotoaparatas. Nelabai protingas, tiesiog dėžutė su vos keliais nustatymais, primenanti sardinių skardinę. "Gaminantis" nekokybiškas, neaiškias, lenktas nuotraukas. Gal dėl to ir įdomus.

Bet La Sardina nepamiršta savo žuviškos prigimties. Ką gi vandeniško lenkta sardinės akis užtiko Vilniuje.

Keletą fontanų. Nebūtinai veikiančių:

Upių:

Keletą užrašų:

Ir šiaip dar šio to:

 

 Ar tiek vandens pakanka sardinei? Kažin. O Jums? Spręsti Jums.

Antanas

Aplankykite mus Facebook

Vilniaus vandenys

Vilniaus vandenys... Garantuoju, 99% skaitytojų supratingai palingavo galvomis ir tyliai pagalvojo – taip, taip, vėl didins šalto vandens kainą... Arba šilto... Hm, o gal abiejų?

Bet aš ne apie tai. Ir tai, kad jūs pirmiausia prisimenate vandens tiekėjus – labai simptomiška. Aš apie vandenį Vilniuje. Inventorizuokime Vilnių. Per Vilnių teka Neris. Na, taip, dar Vilnelė. A! Dar yra tokie Žalieji ežerai. Viskas.

Ne, ne viskas. Yra Kūdrų parkas su Daržų, Apvaliąja ir Didžiąja kūdromis. Visai centre – prie Tymo turgaus. Cedrono upelis ir tvenkinys Baltupiuos. Dar keli tvenkiniai – Šnipiškėse, Pilaitėje ir kt. Salotės, Gilužio ežerai. Ir dar daug visokių kitokių smulkesnių upelių, tvenkinių, ežeriukų. Ką reiškia šis visas vanduo vilniečiui? Ogi visiškai nieko. Vanduo Vilniuje teka iš čiaupo. Taškas.

Kodėl taip yra? Turbūt niekas tiksliai nepasakys. Bet lietuviai vengia vandens. Ar tai yra dėl baimės, kad iš upės išlips baisus vikingas ir nudobs, ar dėl to, kad ežere sunkiai auga rugiai – neaišku. Bet pavyzdžių rasime daug. Pavyzdžiui, mano močiutė, užaugusi vidurio Lietuvoje, pasakojo, kad ežerą pirmą kartą pamatė progimnazijoje. Kai juos organizuotai nuvežė prie ežero, iki kurio buvo 10 km. Arba pažiūrėkime į Klaipėdą, tvarkingai užsitvėrusią visą priėjimą prie marių ir krantinių suoliukus sustačiusią nugara į upę.

Vilniuje upės gražiai įrėmintos krūmais ir gatvėmis. Antakalnyje tai ypač puikiai matyti – prie Neries pirmiausia matome krūmus, tada gatvę, dar dėl visa ko – pievą ir tik tada namus. O maža ką, dar netyčia per langą upė matysis – siaubas. Vienintelė vieta, kur galime matyti bent kiek artesnį priėjimą prie upės – vilniečių pamėgta ir, turbūt netyčia atsiradus, pieva prie Baltojo tilto. Taip ta, kurioje planuojama pastatyti Gugenheimą.

O galėtų būti kitaip. Pažiūrėkime į kitų šalių miestus. Į tokius vandens miestus, kaip Venecija, žvelgti neverta. Ne ta situacija. Pažiūrėkime į Berlyną ir Rygą. Berlynas – sausumos miestas. Per jį teka Spree, kuri visai „normali“ upė (na, bet ne kažkas fantastiško). Bet Berlyne, žymiajame Tiergarten parke sėkmingai prarausti kanalai, pastatyti šliuzai, jais plaukioja didžiuliai turistiniai laivai. Negana to – kanale stovi laivai, kuriose sėkmingai gyvena žmonės. Ir net pašto dėžutes turi.

Ok, Berlynas per didelis. Imkim Rygą. Taip, taip, jūra netoli, taip, Dauguva didesnė už Nerį. Bet aš ne apie tai. Aš vėl apie kanalą. Rygos centre iškastas nedidukas Pilsetas kanalas. Ir juo plaukia laivas! (įrodymas).

Gal laikas Vilniui pripažinti, kad vanduo žavu, gerai ir naudinga?

                                                                                      Antanas

                                                                                      Aplankykite mus Facebook