Kai nori pavalgyti ir išgerti už 20 lt. į Studio 9 geriau
neiti. Mano draugė turėjo 50 lt., ir tai neprasisuko. Teko krapštyti visas
kišenes ir stebuklo būdu surinkti jai dar priklausančią 5 Lt. skolą.
Viskas prasidėjo nuo to, kad atbėgau po darbo baisingai išbadėjusi. Kadangi iki susitikimo
su mano gerbiama drauge ir buvusia kursioke buvo likę 20 min. nutariau, kad tas
laikas visai išbalansuos mano ir taip nestabilią psichiką, jei bent ko nors
nesuvalgysiu. Užsisakiau dienos sriubos (burokėlių) už 6 lt., nes prižadėjo,
kad atneš greit greit. Atnešė tikrai greit, bet tokio pat skonio ir
konsistencijos sriubą, su tokiais pat dideliausiais bulvės gabalais valgiau ir
praeitą savaitę Grūto parke (buvo rašoma, kad barščiai iš nostalginio meniu),
kurie ten kainavo 3,5 Lt., ir prieš metus Ševčenkos gatvės LEU valgyklėlėje
(kaina gal 2 Lt. ir net meniu rašyt, kad nostalgiška nereikėjo, nes viskas ten
ir taip apgailėtinai nostalgiška). Žodžiu, barščiai kaip barščiai. Absoliučiai
nieko reikšmingo, tik kad skrandį kiek papildė skysčiais irgi vitaminais. Šiek
tiek sielojausi, kad neadekvačiai brangu, bet jau tada praradau viltį, kad
vakarą pavyks praleisti su 20 Lt.
Tada atėjo draugė, kursiokė, mėsos mėgėja viename. Ir
viskas pradėjo suktis labai greitu ritmu. Ėmėm burgerius (21 Lt.). Tada juos
reikėjo kuo užgerti. Apsistojom ties raudonu vynu. Išsirinkom butelį Cacoon
Zinfandel (kuris šiaip jau buvo labiausiai pasiteisinęs sprendimas tą vakarą).
Burgerius užsakėm pusiau iškepusius, bet gal padavėja suprato, kad pusiau žalius,
o gal ir visai žalius. Žodžiu, labai neaišku, kaip ten kas ką suprato, nes
gavom vos vos pašilusią mėsą. Bet viskas gerai. Nekėlėm pretenzijų. Nes taip
dažniausiai nedarom. Draugė labai rūpinosi, ar čia ji dabar kuo nesusirgs
valgydama žalią mėsą, bet pasakiau, kad viskas gerai. Jautieną žalią valgyt
galima, vištienos – ne. Jei burgeris dar buvo gana neblogas, tai bulvytės prie
jo – baisios. Maža to, kad bulvės ryškiai pernykštės ir papilkėjusios, bet dar
ir pusžalės. Nežinau. Kažkaip McDonalde ar Hesburgeryje bulvytėmis pasirūpina
žyyyyymiai geriau. Tuo labiau, kad Studio 9 nepateikinėja kokių tai prašmatnių
orkaitėje keptų bulvių skiltelių su lupenom, o tiesiog meta šiaudelius į
fritiūrinę ir vsio. Net gražių druskos kristeliukų nepabarsto.
Frustracijos būsena kėlė norą valgyti dar. Užsisakėm
kavos ir varškės pyragą. Pyragas buvo kietas, o ne purus, kokio galima būtų
tikėtis iš varškės pyrago, ir labai saldus. Jei neklystu, su papilta aviečių uogiene,
nors kaip tik vakar savo akim mačiau, kad šviežias avietes pardavinėja net prie
Norfos. Niekaip nesuprantu, kodėl lietuviai maitintojai tokie užsispyrę kaip
ožiai ir neigia bet kokias sezonines daržoves, o ypač vaisius ir uogas???? Tas
mane kiekvieną kart baisingai užsiutina. Kai turgūs lūžta nuo kvepiančių ką tik
nuskintų raudonų-geltonų-mažų-didelių pomidorų, salotų lėkštėj voliojasi
plastikinis ispaniško pomidoro gabalas. Kai pilni sodai vyšnių, serbentų,
agrastų, aviečių, „gudrieji“ restoranai panna cotta užpila samčiu šaldytų
braškių??? Kodėl??? Na, suprantu, kad tos šviežienos reikia eiti specialiai
pirkti, dar kokia babulytė neduos čekiuko, nes taip ir nesinaudoja kasos
aparatu. Ir aišku, šviežios avietės suges daug greičiau nei aviečių uogienė,
bet visgi...
Jei ne tas vynas, tai sąskaita vakaro pabaigoj būtų
sukėlusi absoliutų sielvartą. Už viską sumokėjom 122 Lt. Manoji dalis buvo
didesnė, ir mano išankstinį biudžetą viršijo daugiau nei 3 kartus (sumokėjau 67
Lt.). Faktas kad Vilniaus centre nereiktų ieškot piguvos, bet vis tiek kankino apmaudas
pavalgius: nei labai skanu, nei labai gudru, nei labai šviežia, nei labai
kokybiška... Aplinka visai maloni, atpalaiduojanti, tinkama vystyti
egzistencinius pokalbius, bet su maistu jiems tą dieną visai nesisekė, o gal
nesiseka pastarąjį laiką, nes prieš pusmetį įspūdžiai buvo visai kitokie. Visgi
sau pasakiau, kad į Studio 9 daugiau neisiu.
Vita
Aplankykite mus Facebook
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą